Lietuviškai šeima yra šeima. Šis žodis gali reikšti kartu gyvenančius tėvus ir vaikus, bet žmonės jį gali vartoti ir plačiau – kalbėdami apie artimus giminaičius bei įsipareigojusius partnerius. Giminaičiai vadinami giminėmis. Seneliai, suaugę broliai ir seserys, tetos, dėdės bei pusbroliai ir pusseserės gali išlikti svarbūs net gyvendami atskiruose namuose ar šalyse. Vieno lietuviškos šeimos modelio nėra. Žmonės gali gyventi vieni, poroje, su vaikais, mišrioje šeimoje, su giminaičiais arba kaip vieniši tėvai. Šeimos gyvenime dažnai dera privatumas ir abipusė atsakomybė. Giminaičiai gali prižiūrėti vaikus, rūpintis vyresnio amžiaus žmonėmis, padėti taisant namus, dalytis maistu arba padėti ligos ir nedarbo metu. Reguliarus bendravimas gali vykti per apsilankymus, telefono skambučius, žinutes ir bendrus valgius. Kalėdos, Velykos, gimtadieniai, vestuvės, laidotuvės ir apsilankymai kapinėse gali suburti platesnę šeimą. Pagarba vyresniems giminaičiams gali būti svarbi, tačiau jaunesni suaugusieji paprastai tikisi patys priimti sprendimus. Nesutarimams dėl partnerių, darbo, pinigų, vaikų auklėjimo, religijos ar gyvenamosios vietos gali prireikti ramiai nustatytų ribų. Daugelis lietuvių turi užsienyje gyvenančių giminaičių dėl migracijos. Todėl šeimos ryšiai gali apimti keliones, vaizdo skambučius, siuntinius, pinigų perlaidas ir keliose šalyse kuriamus planus. Šeima gali suteikti priklausymo jausmą, rūpestį, bendrus prisiminimus ir praktinį saugumą. Ji taip pat gali kelti spaudimą, konfliktus, nelygią rūpinimosi pareigų naštą ar nepageidaujamą kišimąsi, todėl artumas neturėtų panaikinti niekieno teisės į saugumą ir asmeninį pasirinkimą.
Šeima Lietuvoje
Lietuvoje šeimos ryšiai dažnai būna glaudūs tarp tėvų, vaikų, senelių ir kitų giminaičių. Šeimos nariai gali padėti vieni kitiems rūpintis artimaisiais, atlikti praktinius darbus, dalytis pinigais ir priimti svarbius sprendimus. Papročiai skiriasi tarp namų ūkių, kartų ir regionų.
VivAVia can make mistakes. Check important information.