Kalbos Lietuvoje

Lietuvių kalba (lietuvių kalba) yra valstybinė Lietuvos kalba ir priklauso baltų kalbų grupei. Lietuvių kalba vartojama valdžios įstaigose, daugumoje mokyklų, viešojoje informacijoje, vietos paslaugų srityje ir daugelyje darboviečių. Mokėdami ją žmonės gali būti savarankiškesni ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Kalboje naudojama lotyniška abėcėlė su papildomomis raidėmis ir diakritiniais ženklais. Tarimas, žodžių galūnės, gramatiniai linksniai ir kirtis gali kelti sunkumų, todėl geriau mokytis nuosekliai, o ne bandyti iš karto perprasti visas taisykles. Lietuva taip pat daugiakalbė. Kai kuriose šeimose ir bendruomenėse vartojamos lenkų ir rusų kalbos, o naujesni gyventojai kalba ir kitomis kalbomis. Anglų kalbos plačiai mokomasi kaip užsienio kalbos, ji įprasta kai kuriuose universitetuose, turizmo vietose, technologijų įmonėse ir tarptautiniame darbe. Tačiau vien anglų kalbos gali nepakakti viešosioms paslaugoms, vietos darbo rinkai, bendravimui sveikatos priežiūros srityje ar gyvenimui už tarptautinių aplinkų ribų. Vaikai paprastai mokosi kalbų per pamokas ir kasdien bendraudami. Į lietuvišką mokyklą atėjusiam vaikui gali būti teikiama papildoma pagalba, tačiau šeima turėtų paklausti mokyklos, kokios pagalbos iš tikrųjų galima tikėtis. Suaugusieji kalbų gali mokytis kursuose, bendruomenės veiklose, privačiose pamokose, naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis, pokalbių grupėse ir darbe. Kursų pavadinimai ir lygiai nėra tokie svarbūs kaip reguliarus kalbėjimas, klausymasis, skaitymas ir rašymas. Kai kuriems darbams ir studijų programoms reikia įrodyti tam tikrą kalbos mokėjimo lygį. Atsakingas darbdavys, mokykla, universitetas ar valdžios institucija turėtų patvirtinti, kokius įrodymus priima. Lietuvių kalba suteikia galimybę sekti vietos naujienas, bendrauti su kaimynais, pažinti kultūrą ir rinktis įvairesnį darbą. Pažangai reikia laiko; besimokantiems naudinga derinti formalų mokymąsi su saugia kasdiene praktika.