Mokyklinis ugdymas Lietuvoje vyksta nuo pradinio ugdymo iki pagrindinio ir vidurinio ugdymo. Bendrojo ugdymo mokyklos dažniausiai vadinamos mokyklomis, o kai kurie vyresni mokiniai mokosi gimnazijoje. Profesinis mokymas rengia besimokančiuosius profesijai profesinio mokymo teikėjo įstaigoje, dirbtuvėse arba atliekant praktiką įmonėje. Jo pameistrystės forma (pameistrystė) taikoma kai kuriose programose, tačiau ji neapibūdina kiekvienos profesinio mokymo programos. Aukštąjį mokslą daugiausia siūlo universitetai ir kolegijos. Universitetai paprastai labiau orientuojasi į akademines ir moksliniais tyrimais grindžiamas studijas, o kolegijos – į profesinę praktiką. Po pradinio išsilavinimo mokymasis gali tęstis per suaugusiųjų mokymąsi, mokymą darbo vietoje, trumpuosius kursus ir profesinį mokymą, skirtą turimiems gebėjimams atnaujinti (tęstinis profesinis mokymas). Tinkamas variantas priklauso nuo siekiamos kvalifikacijos, praktinės patirties, ankstesnio išsilavinimo, mokymo kalbos ir nuo to, ar tikslas yra bendrasis ugdymas, pradėti dirbti pagal profesiją, aukštojo mokslo laipsnis ar atnaujinti gebėjimai.
Mokymasis Lietuvoje
Mokymasis Lietuvoje apima bendrąjį ugdymą mokykloje, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą, kalbų mokymąsi ir suaugusiųjų gebėjimų tobulinimą. Pagrindinis skirtumas yra tai, ar besimokantis asmuo baigia bendrąjį ugdymą, rengiasi profesijai, siekia akademinio ar praktinio pobūdžio laipsnio, ar atnaujina turimus gebėjimus. Lietuvių kalba yra pagrindinė viešojo švietimo kalba, nors kai kurios mokyklos ir mokymosi paslaugų teikėjai taip pat naudoja tautinių mažumų arba užsienio kalbas.
VivAVia can make mistakes. Check important information.