Mokyklos Lietuvoje

Lietuvos mokyklų sistema prasideda ikimokykliniu pasirengimu ir tęsiasi pradiniu, pagrindiniu bei viduriniu ugdymu. Mokyklos laikosi nacionalinių švietimo tikslų, o kasdienį mokymą organizuoja vietos lygmeniu. Pradinis ugdymas (pradinis ugdymas) ugdo pagrindinius skaitymo, rašymo, matematikos, socialinius, kūrybinius ir mokymosi įgūdžius klasės aplinkoje. Pagrindinis ugdymas (pagrindinis ugdymas) apima platesnį dalykų pasirinkimą, o mokiniai siekia baigti pagrindinį privalomojo bendrojo ugdymo etapą. Vidurinis ugdymas (vidurinis ugdymas) teikiamas tokiose įstaigose kaip gimnazijos (gimnazijos); jį taip pat galima derinti su profesiniu mokymusi. Baigęs pagrindinį ugdymą mokinys gali tęsti mokslą siekdamas bendrojo vidurinio išsilavinimo arba rinktis profesinį mokymą (profesinis mokymas). Pasirinkus keičiasi akademinių dalykų ir profesinio pasirengimo santykis, tačiau vėliau vis dar gali būti įmanoma tęsti mokslą. Daugumoje mokyklų įprasta mokymo kalba yra lietuvių. Kai kuriose mokyklose mokoma pripažintomis tautinių mažumų kalbomis, o užsienio kalbos taip pat mokomos kaip bendrojo ugdymo dalis. Mokslo metus sudaro pamokos, namų darbai, vertinimas, atostogos ir mokyklos bei šeimos bendravimas. Atsižvelgdamos į vietos sąlygas, mokyklos gali teikti mokymosi pagalbą, socialinę pagalbą, maitinimą, organizuoti pavėžėjimą ar popamokinę veiklą. Vyresniųjų klasių mokiniai, rinkdamiesi kryptis, kurioms to reikia, paprastai laiko nacionalinius mokyklos baigimo egzaminus, ypač stojant į aukštąsias mokyklas. Galimybės tęsti mokslą priklauso nuo baigto ugdymo, dalykų, rezultatų ir pasirinktos įstaigos. Iš užsienio atvykstančios šeimos turėtų susisiekti su vietos savivaldybe ir tinkamomis mokyklomis. Skiriant vietą reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių, ankstesnį mokymąsi, kalbos gebėjimus, pagalbos poreikius ir laisvas vietas mokyklose.